„Negaliu patikėti, kad taip galėjo pasielgti tėvai“, - dar prieš kelis mėnesius rinkdamasi laikraštį man ištarė solidaus amžiaus britė. Tuomet dingusios Madeleine McCann byloje įtariamaisiais tapo jos gimdytojai. Ir tai tik vienas netikėtas posūkis tyrime, kuris liepos 21-ąją paskelbtas baigtas. 

Daug įtariamųjų, bet jokių rezultatų. Dingusios mergaitės kairėje akyje esantis trikampio formos apgamas apkeliavo viso pasaulio spaudą, televizijas, internetinius puslapius. Žymiausios ir įtakingiausios asmenybės prisidėjo prie paieškos kompanijų. Kaltinti pasirodė nekalti ir daugelis dar vis nesiliovė ieškoti Madeleine. Viltis visuomet lieka. Tik ar šioje istorijoje?

„Kiek pasaulyje dingusių vaikų, bet dar nė vieno istorija neatsidūrė tokioje viešumoje“, - piktinosi viena mano pažįstama. Taip, Madeleine istorija supriešino daugelį. Britų ir Portugalijos pareigūnus, žiniasklaidą ir teisėsaugą, viešųjų ryšių specialistus ir visuomenę.  

 Madeleine McCann dingo , 2007 m., gegužės 3-iosios, ketvirtadienio vakarą iš Praia da Luz centrinės poilsiavietės, esančios Algarvės srityje Portugalijoje. Praėjus vos keletai dienų po jos ketvirtojo gimtadienio. Mergaitė atostogavo drauge su tėvais, Kate ir Gerry McCann bei mažaisiais dvyniais – broliu ir sesute. 

Po mergaitės dingimo atlikta nuodugni rajono apieška, su policijos šunimis, kuri nedavė jokių rezultatų. Nors išniukštinėtos visos apylinkės, kanalizacijos vamzdžiai, galimos slėptuvių vietos, pakrantės ir šalia jūros olose esantys urvai. Portugalijos policija Polícia Judiciária (PJ) netruko pareikšti, esą abejonių, jog Madeleine vis dar gyva. Pagalbos tyrime paprašyta net specialiųjų tarnybų. 

Pirmas įtariamasis vis dėlto netrukus atsirado. Policija ėmė ieškoti 1.7 metrų, 33 metų, aukšto vyro, trumpais rudais plaukais, kuris dėvėjo mėlyną paltą su balzgana apykakle. Taip vietos gyventojas, turintis britišką ir portugališką pasą, Robert Murat įgavo arguido (įtariamas asmuo) padėtį gegužės 15-ąją. Visai neseniai, už jam padarytą moralinę žalą vyriškis gavo 600 000 svarų sterlingų kompensaciją, po to, kai vienuolika Didžiosios Britanijos bulvarinių leidinių, kuriuos už šmeižtą jis buvo padavęs į teismą, pripažinti kaltais. Oficialus sprendimas Aukštajame teisme  patvirtintas liepos 17 dieną.

Atrodo nemaža pinigų sumelė. Tačiau pagalvojus, kiek neapykantos, kaltinimų, gėdos teko patirti R. Murat ir, kad vyriškio gyvenimas jau niekuomet nebebus kaip anksčiau, suma atrodo nedidelė. O viskas prasidėjo nuo to, kad R. Murat pasiūlė vertėjo paslaugas byloje ir taip norėjo prisidėti prie Madeleine paieškos. Britas tikino esąs labai sukrėstas tragedijos, mat jis pats neseniai prarado teisę matytis su savo trejų metukų dukra, kuri, pasak jo, labai panaši į Madeleine.. Vyriškio poelgis sukėlė įtarimus Sunday Mirror žurnalistui, kuris apie  tai pranešė pareigūnams. Netrukus policija įsiveržė į Casa Liliana vilą, kurioje jis dažnai lankydavosi, nes ten gyveno mama ir kuri buvo netoli mažametės dingimo vietos. Buvo nusausintas baseinas, apžiūrėti du Robert'o naudoti automobiliai, išnagrinėti kompiuteriai, mobilieji telefonai, video kasetės, vyriškis daugelio jau buvo pakrikštytas pedofilu ir nusikaltėlių tinklo nariu. Nors įkalčių nerasta ir išmokėta kompensacija, R. Murat ir toliau lieka įtariamuoju. Tačiau jau baigtoje byloje.

Šešiaženkles kompensacijas susižėrė ir  dar du įtariamieji – buvusi R. Murat draugė Michaela Walczuch ir informacinių technologijų specialistas-konsultantas, 22 metų rusas Sergey Malinka. Pastarasis britui R. Murat sukūrė interneto puslapį, jiedu taip pat apsikeitė keliais telefono skambučiais po Madeleine dingimo. Tiek užtenka, kad atsidurtum įtariamųjų sąraše. Nors atrodo ir šie vyriškiai turi paslapčių: rusas apklausos metu dievagojosi, kad nekalbėjo su Robert'u jau kelis metus ir neturi su britu jokių ryšių, tačiau pareigūnai išsiaiškino, kad Malenka skambino įtariamajam tą vakarą, kada dingo mergaitė. Be to, akmuo mestas ir į portugalų policijos darbą, kad šie nekreipė dėmesio į britų architekto, projektavusio Casa Liliana vilą, pareiškimą, jog pastate yra slaptas rūsys.
Apklausta daugybė žmonių: su tėvais tą vakarą užkandžiavę draugai, įtariamųjų pažįstami ir artimieji, viešbučio darbuotojai ir aplinkiniai gyventojai. Laikraščiai, ypač bulvarinė spauda, vis mirgėdavo naujomis antraštėmis apie „kūną oloje“, „naujus įkalčius“, „naujus įtariamuosius“, „liudininkus mačiusius Madeleine“ ir panašiai. Atrodo sensacingiau negali būti. Pasirodo, gali. 

Netrukus į arguidos sąrašą pateko Madeleine tėvai - Kate ir Gerry McCann. „They've taken her, they've taken her!"” (jie ją paėmė) – mamos Kate klyksmas ant kojų sukėlė visą kurortinį miestelį, kai ši dukros nerado grįžusi iš tapas restorano, kuriame vakarieniavo su draugais, esančio už 120 metrų nuo miegamojo. Tėvai vaikus paliko miegančius ir, galbūt, negalės atleisti sau iki gyvenimo pabaigos, kad nenujautė tykančio pavojaus. Juk atostogos, karštis, ramybė... Metas, kada mažiausiai lauki tragedijos. Be to, jų teigimu, jie pakaitomis eidavę tikrinti, ar vaikai nepabudo. 

Apie 22 val. vietos laiku prasiveržęs Kate klyksmas tuomet sukėlė ir įtarimus. Tarytum ji jau buvo paruošusį frazę, kuri rėktę rėkė, jog Madeleine pagrobta, o ne tiesiog dingusi, paklydusi. Net faktas, kad abu tėvai gydytojai, dar labiau neramino. Buvo manoma, kad judriai mergaitei duota per didelė dozė migdomųjų, nuo kurių ji mirė, o šoko ištikti tėvai lavoną nuskandino jūroje bei sugalvojo pagrobimo istoriją. Žiniasklaida ir pareigūnai sekė kiekvieną McCann‘ų šeimos žingsnį ir netikėjo net ašaromis, o mergaitės mamą kaltino jų nebuvimu: neva Kate atrodo per daug rami ir šalta. 

Kaip ir dera, McCann gyvenimas apverstas aukštyn kojomis. Kate dienoraščiai atsidūrė pareigūnų rankose, buvo fiksuojamas kiekvienas žodelis ir judesys, kompiuterius, automobilius, daiktus tyrė teismo medicinos ekspertai. Pasirodė pareiškimai, neva Madeleine kraujo rasta šeimos automobilyje. 

„Suraskite kūną ir įrodykite, kad mes užmušėme ją“,  - toks Gerry pareiškimas dar labiau ant kojų sukėlė pareigūnus ir privertė iš Centrinės informacijos įstaigos žiniasklaidos kontrolės direktoriaus pareigų atsistatydinti Clarence Mitchell.  Jis tapo McCanns atstovu spaudai. Jau kitą dieną jis 'išsuko' Gerry iš neatsargaus pareiškimo ir pavadino frazę „nekaltu paaiškinimu.

Tėvai taip pat paskelbti nekaltais dėl mergaitės dingimo. Įkurta daugybė Madelein paieškos pagalbos fondų, surinkta milijonai lėšų. McCann apkeliavo dalį pasaulio, vykdydami kampaniją, kuria siekė atkreipti kitų šalių dėmesį ir skleisti žinią apie dingusią dukrą. Jie palaikymo sulaukė iš pasaulinio garso asmenų, popiežiaus, aktorių, politikų, verslininkų, sportininkų. David Beckham, Richard Branson ir kiti britų autoritetai prisidėjo prie paieškos kampanijos, o taip pat palaikė tėvų pusę ir kritikavo Portugalijos policiją, kad ši, be jokio pagrindo, paskelbusi juos įtariamaisiais. 

Paskutinį kartą Madeleine pastebėta ankstyvą 2007 m. gegužės 3 vakarą. Restorano vadybininkė Miguel Matias matė Gerry šokantį su dukterimi, kol šeima vakarieniavo terasoje. Nuo tada daugelis pranešė matę Madeleine: ir Portugalijoje, ir kitose pasaulio kraštuose, bet nė vienas pareiškimas nebuvo lemiamas. Sunku padėti tašką istorijoje, kurioje neatsakyta į daugelį klausimų. Byla, be abejo, sukrėtė ne tik britų visuomenę ir  vaikų dingimo atvejams skirta dar daugiau dėmesio. Tačiau pagrindinis klausimas šioje tragedijoje išlieka vienas: „Ar nematėt Madeleine?“

Parengta pagal užsienio spaudą